vizitinis

vizìtinis, -ė adj. (1), vizitìnis (2) NdŽ, KŽ; LL279 1. → vizitas 1: Vizìtinė kortelė DŽ, NdŽ. Vizìtinis frakas NdŽ. Bežiūrint paskubo įsmeigti savo vizitinę kortelę į puokštės viršūnę ir įsakė tarnui skubėti dainininkei paduoti Pt. | prk.: Muziejus turėtų tapti savotiška Skauduvos vizitine kortele V.Bub. 2. NdŽ išeiginis, šventadienis: Iš už stalo pakilo aukštas juodu vizitiniu švarku ir pilka liemene vyriškis J.Dov.